Apie procesą
Nacionalinis susitarimas dėl miškų (toliau – NMS) – pirmoji partneryste ir atviru, sisteminiu bei konstruktyviu dialogu grįsta Lietuvos ateities miškų vizija, pateikianti suinteresuotųjų šalių sutartas bendras nuostatas dėl Lietuvos miškų ateities.
NMS procesas yra sudėtingas, apimantis svarbiausias su šalies miškų ateitimi susijusias sritis, įtraukiantis įvairių kompetencijų, hierarchijos lygmenų ir interesų dalyvius į atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą. Nuoseklus, logiškas, mokslu ir tarptautine praktika grįstas sisteminio dialogo procesas padės suderinti skirtingų interesų šalių poreikius, ieškoti bendrų sutarimo taškų.
NMS proceso tikslas – parengti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakantį į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava. Vienu iš proceso tikslų taip pat laikytinas su miškais susijusios teisėkūros stabilizavimas.
NMS būdas – bendrakūros procesas, kai skirtingų interesų šalių atstovai ir įvairių kompetencijų asmenys dirba kartu siekdami sutarimo dėl Lietuvos miškų ateities.
NMS siekiamas rezultatas – pasirašytas susitarimo dokumentas. Dokumento turinys bus formuojamas skirtingais NMS proceso etapais.
Proceso organizatorius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Proceso fasilitatoriai: UAB „Ekokonsultacijos“ ir VšĮ „Domus solis“.
Proceso dalyviai: miškininkai, gamtininkai, valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, politikai, ekspertai, miško savininkai, verslo ir visuomenės atstovai.
Proceso laikotarpis: Nuo 2021 m. kovo mėn. iki š.m. pabaigos
Proceso metodologija
Sisteminio dialogo metodas „Future Search“, taikomas formuojant NMS procesą, įvairioms interesų grupėms suteikia galimybių efektyviai ir taikant demokratinius procesus spręsti sudėtingas užduotis. Pagrindinis tikslas – įgalinti žmones prisidėti prie gilesnio sistemos vaizdo supratimo ir prisiimti atsakomybę, pagarbiai priimant bendrakūros metu sukurtus rezultatus. Šiuo metodu pasiektini trys rezultatai: 1) bendra vizija; 2) konkreti strategija ir / ar veiksmų planas; 3) įsipareigojimas įgyvendinti.
Metodo ištakos – sistemų teorija, teigianti, kad ieškant sprendimo efektyviau dėmesį sutelkti ne į konkrečią problemą ir jos priežastis, bet į visą sistemą ir jos mechanizmus. Šią organizacinių ir socialinių problemų sistemų kryptį 1920–1930 m. išplėtojo geštalto mokyklos psichologai, objektų ryšių analizės mokyklos atstovai. Metodo pamatinis principas, teigiantis, kad sprendžiant problemas turi dalyvauti visi sistemos nariai, remiasi sisteminių pokyčių ir lauko teorijomis, suformuluotomis socialinių konfliktų sprendimus nagrinėjusių mokslininkų: Kurto Lewino, Rono Lippito, Evos Schindler-Rainman.
Pamatinį principą, kad visos sistemoje esančios interesų grupės būdamos vienoje erdvėje turi ieškoti sprendimo bendrakūros būdu, 1987 m. moksliškai pagrindė M. Weisbordas. „Future Search“ metodo bendraautoris įrodė, jog siekiant efektyvaus ir tvaraus pokyčio nepakanka sistemines problemas spręsti įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis – būtina, kad jos veiktų išvien, kartu dirbdamos vienoje erdvėje ir tuo pačiu metu. M. Weisbordo darbai tapo įvairių sisteminio dialogo metodų, skirtų didelių grupių veiklai, pamatu.
„Future Search“ metodo taikymo tikslai:
- bendros ateities vizijos sukūrimas ir partnerystės įgalinimas;
- bendrakūra, įtraukiant skirtingų interesų šalių atstovus;
- proceso planavimas, nukreiptas į konkrečių klausimų, sprendimų nagrinėjimą;
- orientacija į ateitį.
Daugiau informacijos: https://futuresearch.net/about/whatis/
NMS proceso principai
- „Visa sistema“ – „viename kambaryje“;
- Iš pradžių suvokiamas bendras vaizdas, tik po to einama prie detalių;
- Dėmesys ateičiai ir susitarimo sritims, o ne praeities problemoms ir konfliktams;
- Savireguliacija ir atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus procese.
NMS proceso schema
NMS proceso schemoje vizualizuoti proceso etapai, nurodant kiekvieno etapo paskirtį, rezultatą, trukmę ir renginius.
Etapo tikslas – suformuoti proceso Koordinacinę grupę, kurioje lygiateisiškumo principu būtų atstovaujamos NMS interesų šalys, pagal interesų sritis identifikuoti, sudaryti Lietuvos miškų suinteresuotųjų šalių žemėlapį ir suorganizuoti įvadinį renginį.
Įvadinis renginys – pirmasis skirtingų suinteresuotųjų šalių atstovų susitikimas „viename kambaryje“. Šiame renginyje:
- dalyviams pristatomas NMS procesas;
- susitariama dėl pamatinio NMS tikslo;
- pasiūlomos preliminarios pagrindinės kryptys (probleminės sritys), kuriomis bus formuojamas NMS;
- nustatomi (formuluojami) lūkesčiai, susiję su NMS.
Etapo tikslas – įvertinus skirtingus proceso dalyvių interesus, ateities poreikius ir lūkesčius, išgirsti vieniems kitus ir atrasti bendrus sąlyčio taškus, suformuluoti bendrą ilgalaikę nacionalinę miškų viziją.
Šiam tikslui įgyvendinti etapo pradžioje formuojamos sektorinės grupės.
Sektorinių grupių darbo rezultatai:
- Sektorinių grupių raida, situacija ir ilgalaikiai poreikiai;
- Sektorinių grupių pozicijos ir pasiūlymai dėl pamatinio NMS tikslo.
- Nacionalinė šalies miškų vizija.
Etapo tikslas – identifikuoti šalies miškų ateitį lemsiančias svarbiausias sritis ir temas, dėl kurių svarbu ieškoti sutarimo.
Etape dalyvauja nacionalinės miškų vizijos kūrimo metu susiformavusios sektorinės grupės.
Sektorinių grupių darbo rezultatai – NMS susitarimų temos.
Etapo tikslas – pasiekti susitarimus konkrečiomis, ankstesniame etape suformuluotomis temomis (sritimis), suformuojant susitarimus apibendrinantį NMS dokumentą.
Pagal NMS temų etape suformuluotas susitarimų temas sudaromos susitarimo grupės.
Susitarimo grupių darbo rezultatai – NMS susitarimo formuluotės.
Toliau vyksta diskusijos Koordinacinės grupės pasiūlytu formatu ir NMS sprendimai pagal poreikį ir galimybes integruojami į nacionalinio lygmens strateginius dokumentus ar teisės aktus.